Ankstyvojo ugdymo įdomybės
- Ar jūs jau lankot lavinamuosius užsiėmimus? – klausia viena mama
kitos. – Ne? Juk ankstyvas ugdymas taip svarbu!!!
- Bet mums dar tik 6 mėnesiai, - tarsteli
mama, bet susimąsto, gal ji tikrai kažką praleidžia?
Abi mamos yra teisios – tiesa ir tai, kad
ankstyvas vaikų ugdymas yra labai svarbu ir tai, kad šis ugdymas yra kitoks nei
mes dažniausiai įsivaizduojame. Pabandykime pasiaiškinti, kad mamos suprastų,
kodėl eina į užsiėmimus kūdikiams ir ko iš tiesų mūsų mažiausiems reikia.
Daugeliui žinoma tiesa, kad gimus vaikui
smegenys dar nėra pilnai susiformavusios. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad smegenys
labai stipriai auga nuo gimimo iki trejų metų, todėl visa aplinka veikia jų
formavimąsi. Todėl yra daug tyrimų, parodančių, kaip ankstyvos neigiamos
patirtys, tokios kaip skausmas, grėsmė, nepriežiūra, stresas, nereagavimas į
kūdikio verkimą, palieka neigiamas ilgalaikes pasekmes tolesniam gyvenimui. Bet
mes čia ne apie neigiamas patirtis
pasiruošėm kalbėti, čia tik trumpas priminimas, kaip tai svarbu.
Kadangi vaikų smegenys smarkiai vystosi
pirmaisiais trejais gyvenimo metais, visos tuo metu vykstančios patirtys,
kurias gauna kūdikis, palieka savo pėdsakus. Todėl mokslininkai jau seniai
nustatė, kad vaikai, kurie negauna pakankamos stimuliacijos pirmaisiais
gyvenimo metais, gali turėti mažesnių gebėjimų užaugę. Tačiau labai svarbu
išsiaiškinti, kas yra ta „pakankama stimuliacija“, kiek įspūdžių pakanka
kūdikiui, kad smegenys augimui gautų tai, ko joms labiausiai reikia.
Mes, žmonės, esam sudėtingi būtent dėl mūsų
sudėtingų ir didelių smegenų, ištroškusių mokytis. Tačiau ir šiuolaikinis
pasaulis, į kurį ateina naujagimiai, yra pakankamai sudėtingas ir pripildytas
įvairia informacija. Tai spalvos, garsai, balsai, kalba, šviesa, žmonių veidai,
visa tai, ką galima pasiekti ir pačiupinėti, kai atsiranda šis gebėjimas. O kur
dar informacija gaunama iš judėjimo – tai ir savo kūno pažinimas ir judėjimas
erdvėje. Net ir specialiai nesistengiant šiuolaikiniai kūdikiai yra smarkiai stimuliuojami
labai gausios informacijos ir dažniau kūdikiams reikia ne papildomų įspūdžių, o
galimybių patirti tylą, ramumą ir save, „suvirškinti“ visas patirtis.
Ar žinot, kuomet labiausiai auga kūdikių
smegenys? Tikrai ne organiuzuotuose muzikos užsiėmimuose. Jos geriausiai auga,
kai kūdikiai bendrauja su suaugusiais, kai gali stebėti mielų žmonių veidus,
girdėti balsus, kai su jais užmezgamas pokalbis. Tai nepakeičiama patirtis
kūdikiui (ai, ką čia slėpti – visiems vaikams visais amžiais pokalbiai yra
nepakeičiama patirtis, kurią mes dažnai pamirštam jiems suteikti). Veidas yra
vienas įdomiausių stebėjimo objektų, pokalbis padeda vystyti kalbą, emocijų
supratimą, savo kūno pajautimą, benravimo įgūdžius, padeda jaustis mylimais ir
laimingais. Ir visai nesvarbu,ar suaugęs žmogus kalba apie fiziką, kosmosą ar
apie naujausią suknelę – svarbiau pajausti ryšį ir bendravimo malonumą.
Dar viena veikla, apie kurią retai susimąstom,
kalbėdami apie kūdikių ugdymą – tai galimybė pabūti vienumoje be trukdžių,
kišimosi. Tai svarbu, kad kūdikiai patys imtų atrasti savo kūną ir jo
galimybes, kad išmoktų stebėti pasaulį ir daryti savo pastebėjimus, išvadas
apie jį. Taip taip, juk ir patys mažiausi protauja, daro išvadas, juk taip
vyksta mokymasis, o šie maži vaikiukai yra gabiausi mokiniai, per pirmus metus
jie tiek daug išmoksta net nemokomi. Jei nesudaromos galimybes kūdikiui pačiam
be kitų kišimosi tyrinėti savęs ir pasaulio, vaikai išmoksta, kad tik kitų
įsikišimas suteikia malonių patirčių ir ima to reikalauti. Ramūs kūdikiai
anksti išmoksta užsiimti savimi, atrasti malonumo iš buvimo. Svarbu, kad tuo
metu jaustų artimą žmogų esant šalia, kas sukuria saugumo ir kad būtų
patenkinti pagrindiniai poreikiai. Sudarykite kūdikiams galimybes ramiai be
trukdymo stebėti gamtą – lapų mirgėjimą, šešėlius, lietų, leiskite stebėti jūsų
veiklas bei kitų žmonių judėjimą, sudarykite galimybes tiesiog ramiai pagulėti
ir paspoksoti. Juk iš stebėjimo ir neturėjimo užsiėmimų atsiranda kūrybiškos
idėjos. Taip, net ir patiems mažiausiems.
Trečia veikla paprastai atsiranda iš antrosios
– kai ramu ir kūdikis gali būti savo tempu, su savo kūnu ir mintimis,
netrikdomai, atsiranda žaidimas. Kūdikystėje jis tikrai neatrodo taip, kaip
tuomet, kai vaikui bus trys ar penkeri metai, bet žaidimas irgi egzistuoja
kūdikių gyvenime. Nes žaidimas – tai maloni iš paties vaiko kylanti veikla. Atpažinkite,
kai kūdikis žaidžia – paprastai kartoja veiksmus, kurie kelia malonumą –
graužia koją, guguoja ir juokiasi, ką nors entuziastingai barškina ar tranko ir
pan. Tai veiklos, dažniausiai susijusios su savęs ir pasaulio tyrinėjimu, bet
galime jas vadinti žaidimu dėl vaiko aktyvumo, įsitraukimo ir malonumo, kurį
akivaizdžiai šios veiklos kelia kūdikiui. Kuo galim padėti mes, suaugę, tokiose
veiklose? Pirmiausiai – sudaryti galimybes pabūti patiems su savim, tuomet – netrukdyti.
Na taip, dar galim paaugusiems vaikams sudaryti virtuvės rakandų stalčių, kuris
ilgai įtraukia į žaidimų pasaulį. Žaislai? Neh, jie nuobodūs ir greitai
perprantami, nesivarginkit.
Galvodami apie ankstyvą vaikų ugdymą
dažniausiai galvojam apie jų ankstyvą „kultūrizaciją“ – kalbos, rašto, muzikos
perdavimą. Tačiau vaikai turi savus ugdymosi poreikius. Pavyzdžiui vienas, kurį
lengva pamiršti – tai vestibiuliarika – savo kūno judėjimo supratimas erdvėje.
Maži vaikai daug juda, vartosi, kai tik išmoksta judėti erdvėje – jų nesustabdysi.
Ir tai yra labai svarbus jų ugdymosi aspektas – jie turi perprasti, kaip veikia
jų kūnas, išlavinti gebėjimą griūnant sėkmingai surasti žemę ne galva, o
minkštesnėmis kūno vietomis. Dėl to gerai yra kūdikius nešioti, sūpuoti, net
saugiai pavartyti aukštyn kojom (jie tiek laiko pratupėjo žemyn galva iki
gimimo, kad jiems tai vis dar kelia malonumą), pasiūbuoti – leisti patirti
erdvę. Ir šio judėjimo svarba nesibaigia ties kūdikystės pabaiga – judėti visomis
kryptimis svarbu visų amžių vaikams, net ir paaugliams.
Dar vienas svarbus vaikų ugdymosi metas yra
miegas. Kuo geriau vaikas išsimiega (ir tai taip pat galioja visokios amžiaus
vaikams), tuo sėkmingiau veikia vaikų smegenys. Nes miego metu visa gauta
informacija sutvarkoma, apdorojoma ir arba padedama ten, kur bus lengvai
pasiekiama, kai jos prireiks, arba jos atsikratoma. Jei vaikai patiria daug
įspūdžių, stimuliacijos, jie greičiau pavargsta ir nori miegoti. Todėl svarbu
tai prisiminti ir sudaryti sąlygas vaikams miegoti ne tik „pagal režimą, kada
priklauso“, bet ir tuomet, kada jiems to labiausiai reikia.
Kaip dėl kūdikių muzikinio lavinimo? Žinoma,
kad vaikai, kurie dar įsčiose ar nuo gimimo girdi muziką, būna jai jautresni,
mieliau įsileidžia muziką į savo gyvenimą. Tačiau tam pakanka mamos lopšinių,
ramios muzikos pusvalandžio, kito pusvalandžio šokio ritmu skriejant per
kambarį mamos ar tėčio glėbyje. Svarbu, kad muzika būtų įprasta gyvenimo dalis,
bet ne nuolatinis fonas – nuolatinė net ir švelniausia muzika apkrauna kūdikio
smegenis, nes neša savyje labai daug informacijos. Leiskite vaikams patirti ir
natūralių aplinkos garsų, ir kalbos, dainavimo, ir muzikos. Dar geriau –
kurkite muziką patys. Jei tik turite muzikos instrumentų (jei ne, tiks būgnai
iš bet kokių bent kiek baladojamų daiktų), iš dviejų skirtingų garsų per ritmą
galite kurti melodiją, kuri teiks džiugesio ir jums, ir vaikui. Be to, taip
sudarysite vaikui galimybes suprasti, iš kur atsiranda garsai, kad galime patys
juos išgauti ir paskatinsite žaidimus su garsais.
O tie vis labiau populiarėjantys užsiėmimai
kūdikiams ar turi naudos? Žinoma, kad jie duoda daug naudos kūdikių mamoms.
Užsiėmimuose sudaromos galimybės pabenrauti su kitomis mamomis, galima
pasisemti idėjų, kaip smagiai leisti laiką su vaiku. Be to tai puikus
pretekstas ir galimybė išeiti iš namų ir pravėdinti nuo užsisėdėjimo bestingstančias
mintis ir jausmus. O vaikams? Gerai, jei vaikams tie užsiėmimai nekelia streso –
dažnai reikalavimas daryti kažką, kas tuo metu nelabai rūpi, reikalauja papildomų
pastangų, kurios vargina. Jei kūdikiai jaučiasi gerai (o taip bus, jei jaus
ryšį su mama, jos teigiamas emocijas), tai gali būti geras metas gerai
praleisti valandėlę.
Dėl to augindami kūdikius mėgaukitės gyvenimo
jums teikiamomis akimirkomis kartu, smagiai bendraukite ir nerūpestingai
žaiskite su savo vaiku (padėkite į šalį visas idėjas apie ugdomuosius žaidimus –
bet koks paties vaiko pradėtas žaidimas augina vaikus labiau nei vadinami ugdomieji)
ir mažiau sukite galvą dėl ugdymo. Geriau skirkite laiko pamąstymams, kaip
smagiai leisti laiką su savo vaiku, kaip sudaryti galimybes sau ką nors
išmokti, kad augtumėte kartu. Nes pagrindinis kūdikių ir vaikų ugdymasis vyksta
tuomet, kai mes apie tai net nesusimąstom – nuobodžiaujant, žaidžiant,
bendraujant ir net jiems miegant. Patikėkit – vaikai turi puikius mokymosi
mechanizmus, mes, suaugę, turim ko iš jų pasimokyti.
© Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, tekstas yra
VšĮ Vaiko psichologijos centras kūrybinė nuosavybė.