(Ne tokios) Trumpos instrukcijos vasarai su vaikais

Trumpos instrukcijos vasarai su vaikais, kad ši būtų įkvepianti, pilna ir taiki.


1. Šypsena. Pamačius vaiką tėvelių veidą turėtų nušviesti džiaugsmo išraiška, ypač akyse. Jei sunku – pasitreniruokit mintyse, gali padėti mintys apie tai, kaip jūs kadaise laukėt šito vaiko ir apie jį svajojot, kaip džiaugėtės jam/jai gimus, kokį gražų piešinį jis nupiešė jums per kalėdas ar pan. – pasirinkit iš savo gyvenimo prisiminimų tą, kuris padės susigrąžinti šypseną nepriklausomai nuo vaiko iškrėstų eibių, sunkios dienos ir laukiančių darbų. Vaikams jūsų šypsena yra gyvenimo variklis.

2. Pirmieji žodžiai. Pamačius vaiką (ryte ar dieną) turėtų būti tokie, kurie parodo, kad vaikas jums yra svarbus, pvz. „jau spėjau tavęs pasiilgti“, „man labai rūpi, kaip tau sekasi / kaip gyveni / kaip pavyko tavo planas“. Tuomet gerai yra užduoti konkretų klausimą, pvz., „ką sapnavai?“, „ką žaidei darželyje“, „ką veikei per pertraukas mokykloje?“ – tai, kas parodo, kad jūs žinot, kuo gyvena vaikas ir jums įdomu jo/jos gyvenimo pratęsimas, patikslinimas. Reiktų vengti „kaip sekasi?“, „kaip gyveni?“ – tokius bendrus ir nieko neduodančius klausimus tegul užduoda nepažįstamieji.

3. Prisilietimai. Pokalbio, kuris užsimezga uždavus klausimą, metu gerai yra liesti vaiką – jei mažesnis, pasisodinti ant kelių, paglostyti nugarą, galvą, ranką, apsikabinti – taip palaikomas ryšys. Tačiau visad svarbu stebėti, ar pačiam vaikui tai malonu. Būna vaikų, kurie negali pakęsti prisilietimų. Kuo mažesni vaikai, tuo daugiau prisilietimų ir prisiglaudimų jiems reikia. Paaugliams gali užtekti noro įvardinimo „kaip norėčiau tave pasisodinti ant kelių / apglėbti / pakutenti“, o gal po tokio pasakymo ir paauglys pasiryš prisiglausti. Toks kontaktas taip pat suteikia geros nuotaikos ir jausmo, kad esu mylimas, rūpiu, patinku ir veikia raminamai.

4. Atidumas. Pokalbio metu klausyti ramiai, visos pastabos ir komentarai gali palaukti. Užtenka „Ane? Tikrai? Negali būti.. Tu matai? Oho!! Tau pavyko!! O... Taip ir pasakė? Ech..“. Svarbiau ne jūsų požiūris į tai, ką vaikas pasakoja ir tuo labiau ne jūsų patarimai. Svarbiau – vaikui galimybė pasipasakoti, būti išgirstam, pajaustam. Pasakojimo metu jie turi galimybę išgirsti save ir pamatyti situaciją tarsi iš šono, geriau ją įvertinti ir patys rasti sprendimus iškylantiems klausimams arba atrasti klausimus, kuriems kažkada ateis ir atsakymai. Labai didelę vertę turi jūsų atidus dėmesys pasakojimo metu ir jūsų teikiama erdvė vaiko mintims ir jausmams.

5. Jausmai. Pokalbio metu ir bendrų veiklų metu pastebėti, kaip vaikas jaučiasi, pastabas apie elgesį ir padarytas klaidas, jūsų nuomonę apie tai geriau nutylėti ir pasilikti kitam kartui (nutylėti „ojoj, tu pamiršai daiktus autobuse!!!“, geriau „bet tai kaip tu turėjai išsigąsti, pastebėjęs, kad palikai!!“). Parodyti, kad jums labiausiai rūpi pats vaikas, jo jausmai. Tuomet atsiras ir sprendimai, ir elgesys ims taisytis, ir bus noras elgtis kuo geriau. P.s. Pasikartoti tam jausmų žodynėlį!!

6. Veikla pagal jus. Pasiūlyti vaikui bendros veiklos, kuria ketinate užsiimti (pvz., eianam kartu iškraustysim krepšius, padžiausim rūbus, sudėliosim daiktus, sutvarkysim koridorių). Vengti pasakymų „padėk man“ – tai rodo, kad vaikas turi daryti paslaugą, o darbas iš tiesų yra jūsų. Paverskite tai bendru smagiu reikalu, parodykite, kad jums patinka ta veikla, o jei nepatinka – geras metas pakalbėti, kad nepatinka, bet vistiek reikia daryti, kad padeda, pvz., rezultato laukimas ar kitų šypsenos pamačius padarytą darbą. Tai padės vaikams geriau jus pažinti ir suprasti.

7. Veikla pagal vaiką. Bent trumpai užsiėmus jūsų pasiūlyta veikla, pasiūlykite vaikui padaryti kažką, kas jam pačiam svarbu – pažaisti stalo žaidimą, paspardyti kamuolį, kartu pažiūrėti trumpą filmuką, pažaisti gaudynių ar laipynių, paskaityti knygą, apžiūrėti kiemo vabaliukus – išklausykite vaiko pasiūlymus ir pasirinkite, kas jums patinka, kas būtų nuoširdžiai smagu. Venkite užsiimti veikla per prievartą – pasisemkite tikrumo iš vaikų. Jie jaučia, kai būnate nenuoširdūs. Bendros veiklos metu daugiau stebėkite savo vaiką, komentarus ir pastabas pasilaikykite sau, stebėkite kaip vaikas sprendžia situacijas, randa atsakymus, kelia klausimus ir priima sprendimus. Leiskite vaikui vadovauti.

8. Aptarimai. Aptarkite, kaip smagu buvo pakalbėti, paveikti kartu ir kartu užsiimti veikla, svarbia vaikui ir jums. Išsakykite savo jausmus, mintis, apkalbėkite apie nutikusias klaidas ir ko iš jų pasimokėte, jums iškilusias problemas ir jų sprendimus. Labai svarbu, kad vaikai išmoktų patys įvardinti jausmus, mintis, mokytųsi problemų sprendimo, o suteikdami galimybę girdėti, kaip tai darote jūs, sudarote galimybę mėgdžioti, mokytis iš jūsų. Po aptarimo ar aptarimo metu kartu pasiilsit, panuobodžiaujat. Greičiausiai kils begalė kitų sumanymų, ką veikti. Tuomet galėsite pasirinkti – veikti kartu, ar palaikyti vaiko idėją veikti pačiam.

9. Laikas jums. Susitikus vaiką skirkite 10-15 min pilno savo dėmesio, per dieną užsiimkite 10-15 minučių kartu jūsų veikloje ir 10-15 minučių vaiko mėgstama veikla. Ir dienos bus kupinos nuoširdaus ir smagaus bendravimo, jūsų ryšys sustiprės ir drąsiai galėsite užsiimti sava veikla, nes vaikai pasikrovę jūsų dėmesio galės kurti savo vasaros laiką patys. Žinoma, jei galite skirti daugiau laiko būti kartu su vaikais – tai yra geriausia, ką galite padaryti savo vaikui ir sau, nes vasara tokia trumpa ir taip greitai prabėga, o tų vaikiškų vasarų tiek ir tėra....

 

© Monika Skerytė-Kazlauskienė Vaiko psichologijos centras www.MesVaikystei.lt

Puslapyje skelbiami tekstai yra VšĮ Vaiko psichologijos centras kūrybinė nuosavybė

Komentuoti

Vardas

Komentaras

Atsakymas: 2+2=


Apie ką rašom

Tag Cloud Example