Vaikui derantis ugdymas

  • Ko aš mokau savo vaikus arba gyvenimas su mama psichologe

    Čia dalinuosi pagrindiniais principais, ką bandau perduoti savo vaikams. Gal ir jums pravers. Tačiau to neužteks. Kiekvienam smalsiam tėčiui ir mamai rekomenduočiau perskaityti gerą psichologijos vadovėlį, pvz., D.Myers Psichologij,) ir karts nuo karto apie savo atradimus papasakoti vaikams, nes vadovėliai parašyti paprastai, bet juose tiek daug įdomių dalykų. Taip ir patys daugiau žinosim, ir galim užauginti raštingesnę kartą, kuri daugiau supras ir geriau žinos, kaip elgtis.
  • Nustoti brėžti ribas. Padėti pažinti pasaulį.

    Tėvų „braižomos ribos“ yra dirbtinis išmislas, palaikantis ir skatinantis tėvus dominuoti vaikų atžvilgiu, vaikams sukeliantis supratimą, kad ne jie tvarko ir kontroliuoja savo gyvenimą, o kažkas kitas. Kiek kitoks požiūris į ribas.
  • Verta pagalvoti prieš ankstinant formalųjį švietimą

    Seimo švietimo komitetas rimtai svarsto planą visuotinai ankstinti vaikų formalųjį ugdymą mokyklose. Tikrai svarbu, kad vaikai nuo ankstyvo amžiaus gautų ugdymą, nepaisant to, kad vaikai mokosi visą laiką, net ir miegodami. Tačiau dar svarbiau, kad šis ugdymas atitiktų vaiko amžių, derėtų vaikui, paskatintų norą mokytis to, ko mokome (mokymas niekada nėra lygus išmokimui, išmokimas – vaiko vidinis veiksmas, kad ir kaip mes stengtumėmės) ir leistų vaikui patirti kuo daugiau džiaugsmo ir laimės, ir kuo mažiau streso ir pažeminimo. Todėl mąstant apie skubinamą švietimo reformą, kyla supratimas, kad politikai tikrai apie daug ką nepagalvojo. Labai prašome ramiai apmąstyti ir atsižvelgti į šiuos aspektus.
  • Renkatės darželį?

    Keletas pastebėjimų, rekomendacijų tiems, kurie ieško savo vaikams darželio. Atėję į darželį pirmiausiai pastebim senus langus ar naujai suremontuotas sienas, bet ne jie nulemia, ar mūsų vaikas gerai jausis darželyje. Jei jūs turit noro ir galimybių rinkti savo vaikui darželį, rekomenduojam kelis pagrindinius kriterijus, į kuriuos svarbu atsižvelgti siekiant, kad vaikas gerai jaustųsi darželyje.
  • Kad darbas netaptų vilku

    Maži vaikai nuo metų iki trijų įsitraukia į įvairias veiklas, noriai prisideda prie bet ko, ką veikia suaugę. Tačiau vėliau pastebim, kad vien žodis "darbas" ima kelti blogas asociacijas, vaikai baidosi veiklų, kurias mūsų, suaugusiųjų nuomone, jie turėtų atlikti nesiaikštydami. Kaip tai atsitinka? Ar dar galim ką nors pakeisti?
  • Žaidimus įkvepianti veikla

    Vis daugiau pedagogų, vaikų darželių auklėtojų, tėvų kalba apie tai, kad vaikai šiais laikais nebežaidžia. Ar taip gali būti, juk žaidimas – įprasta vaiko veikla, kas turėtų atsitikti, kad vaikai nustotų žaisti? Juk suaugę irgi deda daug pastangų, kad sugalvotų kuo įdomesnių žaidimų vaikams, kad visas vaikų lavinimas būtų kaip žaidimas. Pasirodo, suaugusiųjų perdėta kontrolė, šiuolaikinės technologijos televizorių, kompiuterių bei telefonų ar planšečių pavidalu, didelis noras kuo geriau išlavinti vaikus, beveik pražudė laisvą nevadovaujamą vaidmeninį žaidimą, kuris yra tikrasis vaikų žaidimas, nešantis didžiąją naudą vaikams. Jei vaikams nurodyti, kaip ir ką žaisti – taip, vaikai vis dar žaidžia. Bet jei vaikai paliekami laisvai užsiimti, lieka tik chaosas, kurį kuo greičiau norisi suvaldyti pasiūlant struktūruotos, aiškios veiklos. Kaip ištrūkti iš šio užburto rato, kuo siejasi mūsų, tėvų, veiklos ir vaikų žaidimas - naujame straipsnyje apie žaidimus. Laisvas, vaidmeninis, nevadovaujamas žaidimas – tai pats geriausias vaikų lavinimas iki pat mokyklos. Tačiau šiais paradoksų laikais suaugusiems tenka pasistengti, kad vaikai žaistų. Gerų atradimų.
  • Švietimas. Ar šiais laikais jis šviečia?

    Šiame straipsnyje parašyta nuomonė, kuri susidarė iš turimo psichologinio išsilavinimo, asmeninės patirties lietuviškose mokyklose, stebint savo ir kitų žmonių vaikus, lankančius šiuo metu įvairias mokyklas, aiškinantis mokyklų reikalavimus ir vertinimo sistemas. Rankos pakilo parašyti šią nuomonę iš beviltiškumo, kad švietimo situacija nepasikeis, kad per didelis susirūpinimas vaikų lavinimu užgoš žmogiškąją vaikų pusę, kad turėsim kartą žmonių, pavargusių nuo lavinimo, kontrolės, taisyklių, reikalavimų, vertinimų, kurie nebežinos, kas yra džiaugsmas, kurie turės tiek įvairių psichinių sutrikimų, kad nebepajėgs sėkmingai rūpintis savo vaikais... Gal metas pamąstyti, ką mes darom, kad šis scenarijus neišsipildytų? Taigi, nuomonė apie lavinimą ir švietimą, ugdymą ir mokymą.

Apie ką rašom

Tag Cloud Example