Vaikams svarbu jausti, kad jie gali kontroliuoti savo gyvenimą
„Koks tavo vakaro planas?“ – netikėtas klausimas
užklumpa vaikus vakarinės ruošos pradžioje. Vaikai nustebę išpučia akis ir.. kiekvienas
sukurpia po savo asmeninį vakaro planą – ką darys ir kaip laiku atsidurs lovose.
Gavę patvirtinimus, kad planas puikus, o
stebukle, per nepilnas dešimt minučių savo planus įvykdo. Ir nereikia po kelis
kartus kartoti užsimiršusiam vaikui, ką dabar daryti, o ką po to ir ką dar. Ir
kiek laimės vaikų akyse!!
Kai mes, suaugę, žinantys, kaip surėdytas pasaulis, vedami kilnaus tikslo padėti ar apsaugoti, imamės kontroliuoti visą vaikų gyvenimą, deja, padarom daugiau žalos nei naudos. Sugrąžinti kontrolę už savo gyvenimą į vaikų rankas – šių laikų iššūkis tėvams. Kaip tai padaryti, kad vaikai jaustųsi galintys, atsakingi, savarankiški? Laiku patylėti ir leisti pasakyti patiems vaikams, laiku paklausti „o kaip tu manai?“, laiku išklausyti. Tiek nedaug kartais reikia, kad vaikų akyse įsižiebtų „aš galiu“ ugnelė, kuri prisideda prie laimės ir pilnatvės pojūčio.
Juk ne be reikalo vaikai jau nuo
dvejų metų ima aiškinti „aš pats“, „aš pati“ – bet ilgainiui kažkaip, norom ar
nenorom pasiduoda ir užleidžia vadovaujamas pozicijas savo gyvenimuose
suaugusiems – auklėtojams, tėvams, mokytojams. O po to ir su brandos atestatu
nebelengva savo gyvenimo valdymo pultą susigrąžinti – gali nebelikti ir
tikėjimo, kad pats galiu valdyti savo gyvenimą. O kam norisi visą gyvenimą
sėdėti rogėse, kurių negali pats valdyti, kurias kažkas neaišku kur tempia? Juk
ne koks jausmas, tiesa? Atiduokime vaikams galimybę spręsti patiems. Tai su
kaupu atsipirks ateityje jų savarankiškumu, atsakingumu, laimingumu.