(Ne tokios) Trumpos instrukcijos vasarai su vaikais
Trumpos instrukcijos vasarai su vaikais,
kad ši būtų įkvepianti, pilna ir taiki. 1. Šypsena. Pamačius vaiką tėvelių veidą turėtų nušviesti džiaugsmo
išraiška, ypač akyse. Jei sunku – pasitreniruokit mintyse, gali padėti mintys
apie tai, kaip jūs kadaise laukėt šito vaiko ir apie jį svajojot, kaip
džiaugėtės jam/jai gimus, kokį gražų piešinį jis nupiešė jums per kalėdas ar
pan. – pasirinkit iš savo gyvenimo prisiminimų tą, kuris padės susigrąžinti
šypseną nepriklausomai nuo vaiko iškrėstų eibių, sunkios dienos ir laukiančių
darbų. Vaikams jūsų šypsena yra gyvenimo variklis. 2. Pirmieji žodžiai. Pamačius vaiką (ryte ar dieną) turėtų būti tokie,
kurie parodo, kad vaikas jums yra svarbus, pvz. „jau spėjau tavęs pasiilgti“,
„man labai rūpi, kaip tau sekasi / kaip gyveni / kaip pavyko tavo planas“.
Tuomet gerai yra užduoti konkretų klausimą, pvz., „ką sapnavai?“, „ką žaidei
darželyje“, „ką veikei per pertraukas mokykloje?“ – tai, kas parodo, kad jūs
žinot, kuo gyvena vaikas ir jums įdomu jo/jos gyvenimo pratęsimas,
patikslinimas. Reiktų vengti „kaip sekasi?“, „kaip gyveni?“ – tokius bendrus ir
nieko neduodančius klausimus tegul užduoda nepažįstamieji. 3. Prisilietimai. Pokalbio, kuris užsimezga uždavus klausimą, metu
gerai yra liesti vaiką – jei mažesnis, pasisodinti ant kelių, paglostyti
nugarą, galvą, ranką, apsikabinti – taip palaikomas ryšys. Tačiau visad svarbu
stebėti, ar pačiam vaikui tai malonu. Būna vaikų, kurie negali pakęsti
prisilietimų. Kuo mažesni vaikai, tuo daugiau prisilietimų ir prisiglaudimų
jiems reikia. Paaugliams gali užtekti noro įvardinimo „kaip norėčiau tave
pasisodinti ant kelių / apglėbti / pakutenti“, o gal po tokio pasakymo ir
paauglys pasiryš prisiglausti. Toks kontaktas taip pat suteikia geros nuotaikos
ir jausmo, kad esu mylimas, rūpiu, patinku ir veikia raminamai. 4. Atidumas. Pokalbio metu klausyti ramiai, visos pastabos ir
komentarai gali palaukti. Užtenka „Ane? Tikrai? Negali būti.. Tu matai? Oho!! Tau
pavyko!! O... Taip ir pasakė? Ech..“. Svarbiau ne jūsų požiūris į tai, ką
vaikas pasakoja ir tuo labiau ne jūsų patarimai. Svarbiau – vaikui galimybė
pasipasakoti, būti išgirstam, pajaustam. Pasakojimo metu jie turi galimybę
išgirsti save ir pamatyti situaciją tarsi iš šono, geriau ją įvertinti ir patys
rasti sprendimus iškylantiems klausimams arba atrasti klausimus, kuriems
kažkada ateis ir atsakymai. Labai didelę vertę turi jūsų atidus dėmesys
pasakojimo metu ir jūsų teikiama erdvė vaiko mintims ir jausmams. 5. Jausmai. Pokalbio metu ir bendrų veiklų metu pastebėti, kaip vaikas
jaučiasi, pastabas apie elgesį ir padarytas klaidas, jūsų nuomonę apie tai
geriau nutylėti ir pasilikti kitam kartui (nutylėti „ojoj, tu pamiršai daiktus
autobuse!!!“, geriau „bet tai kaip tu turėjai išsigąsti, pastebėjęs, kad
palikai!!“). Parodyti, kad jums labiausiai rūpi pats vaikas, jo jausmai. Tuomet
atsiras ir sprendimai, ir elgesys ims taisytis, ir bus noras elgtis kuo geriau.
P.s. Pasikartoti tam jausmų žodynėlį!! 6. Veikla pagal jus. Pasiūlyti vaikui bendros veiklos, kuria ketinate
užsiimti (pvz., eianam kartu iškraustysim krepšius, padžiausim rūbus,
sudėliosim daiktus, sutvarkysim koridorių). Vengti pasakymų „padėk man“ – tai
rodo, kad vaikas turi daryti paslaugą, o darbas iš tiesų yra jūsų. Paverskite
tai bendru smagiu reikalu, parodykite, kad jums patinka ta veikla, o jei
nepatinka – geras metas pakalbėti, kad nepatinka, bet vistiek reikia daryti,
kad padeda, pvz., rezultato laukimas ar kitų šypsenos pamačius padarytą darbą.
Tai padės vaikams geriau jus pažinti ir suprasti. 7. Veikla pagal vaiką. Bent trumpai užsiėmus jūsų pasiūlyta veikla,
pasiūlykite vaikui padaryti kažką, kas jam pačiam svarbu – pažaisti stalo
žaidimą, paspardyti kamuolį, kartu pažiūrėti trumpą filmuką, pažaisti gaudynių
ar laipynių, paskaityti knygą, apžiūrėti kiemo vabaliukus – išklausykite vaiko
pasiūlymus ir pasirinkite, kas jums patinka, kas būtų nuoširdžiai smagu.
Venkite užsiimti veikla per prievartą – pasisemkite tikrumo iš vaikų. Jie
jaučia, kai būnate nenuoširdūs. Bendros veiklos metu daugiau stebėkite savo
vaiką, komentarus ir pastabas pasilaikykite sau, stebėkite kaip vaikas
sprendžia situacijas, randa atsakymus, kelia klausimus ir priima sprendimus.
Leiskite vaikui vadovauti. 8. Aptarimai. Aptarkite, kaip smagu buvo pakalbėti, paveikti kartu ir
kartu užsiimti veikla, svarbia vaikui ir jums. Išsakykite savo jausmus, mintis,
apkalbėkite apie nutikusias klaidas ir ko iš jų pasimokėte, jums iškilusias
problemas ir jų sprendimus. Labai svarbu, kad vaikai išmoktų patys įvardinti
jausmus, mintis, mokytųsi problemų sprendimo, o suteikdami galimybę girdėti,
kaip tai darote jūs, sudarote galimybę mėgdžioti, mokytis iš jūsų. Po aptarimo
ar aptarimo metu kartu pasiilsit, panuobodžiaujat. Greičiausiai kils begalė kitų
sumanymų, ką veikti. Tuomet galėsite pasirinkti – veikti kartu, ar palaikyti
vaiko idėją veikti pačiam. 9. Laikas jums. Susitikus vaiką skirkite 10-15 min pilno savo dėmesio,
per dieną užsiimkite 10-15 minučių kartu jūsų veikloje ir 10-15 minučių vaiko
mėgstama veikla. Ir dienos bus kupinos nuoširdaus ir smagaus bendravimo, jūsų
ryšys sustiprės ir drąsiai galėsite užsiimti sava veikla, nes vaikai pasikrovę
jūsų dėmesio galės kurti savo vasaros laiką patys. Žinoma, jei galite skirti
daugiau laiko būti kartu su vaikais – tai yra geriausia, ką galite padaryti
savo vaikui ir sau, nes vasara tokia trumpa ir taip greitai prabėga, o tų
vaikiškų vasarų tiek ir tėra.... © Monika Skerytė-Kazlauskienė
Vaiko psichologijos centras www.MesVaikystei.lt Puslapyje skelbiami tekstai yra VšĮ Vaiko
psichologijos centras kūrybinė nuosavybė