Kad patyčios išnyktų
Atrodo, kad patyčios yra
labai gajos, jos persiduoda iš kartos į kartą, jos gyvena savo gyvenimą. Bet
patyčios egzistuos tik tol, kol mes savo elgesiu ir mąstymu rodysim, kad jos
yra mūsų gyvenimo dalis. Tačiau...
Patyčios išnyks, kai nustosim matuoti
žmones, lyginti, vertinti ir teisti, kai nustosim tikėti, kad vieni žmonės yra
viršesni už kitus. Nei aukštesnės pareigos, nei didesnis protas ar
išsilavinimas, nei pinigų kiekis, nei išvaizda, dydis ar materialinė gerovė
nepadaro vieno žmogaus vertesnio už kitą. Patyčių nebeliks, kai nustosim žmones
skirstyti į vertesnius ir mažiau vertus gyvenimo, laimės ir džiaugsmo, kai
žmogaus praeitį nustosim tapatinti su pačiu žmogumi, nesudarydami galimybės
būti kitokiu, keistis, augti.
Todėl jei norim, kad nebeliktų mūsų
aplinkoje patyčių, teks nustoti mėgautis dominavimo elgsena ir išmokti į
kiekvieną žmogų žvelgti su pagarba kaip į sau lygų; lygų savo jausmų, minčių,
norų ir svajonių verte, svarba. Kai į kiekvieną žmogų imsim žvelgti kaip į
atskirą pasaulį su sava patirtimi, savomis traumomis ir išgyvenimais, kurie jį
suformavo, imsim suprasti, kodėl ir kuom mes skiriamės vieni nuo kitų ir
galėsim iš to ne pasišaipyti, o pasimokyti.
Patyčios išnyks, kai
žmonių įvairovę priimsim kaip dovaną – tai, kad kitas yra kitokios odos
spalvos, turi kitokius plaukus, kitokį skonį rūbams, kitaip mąsto apie gyvenimą
– yra galimybė praturtinti savąjį gyvenimą, pažvelgti į pasaulį kitomis akimis
ir išvysti jį kitomis spalvomis. Kitoks nereiškia, kad yra geresnis ar
blogesnis. Kitoks yra tiesiog kitoks.
Todėl jei norim, kad nebeliktų mūsų
aplinkoje patyčių, teks priimti ir begalinį žmonių skirtingumą, įvairovę ir
kitoniškumą. Mes visi esame skirtingi – mes net matom ir užuodžiam kitaip,
kitaip girdim ir suvokiam pasaulį. Mes tikrai kiekvienas skirtingai mąstom ir
priimam aplinkui esančius dalykus. Mums skirtingi dalykai kelia džiaugsmą, dėl
skirtingų dalykų pykstame, kitaip rengiamės ir kitokias dainas dainuojame,
mėgstam kitokį maistą ir žaidžiam kitokius žaidimus. Ir tai yra gyvenimo spalvų
įvairovė ir pasaulio grožis. Ir kaip smagu toje įvairovėje atrasti kažką bendro,
kaip gera pažinti, atrasti ir pasisemti iš kitokių patirčių, kitokių gyvenimų.
Tik taip galim nugyventi ne vieną gyvenimą, praturtinti savąjį ir pamatyti
pasaulį kitokiomis akimis.
Patyčios išnyks, kai pats žmogus, mažas
jis ar didelis, to žmogaus mintys, jausmai, norai ir svajonės bus svarbesni nei
jo elgesys, pažymiai, rezultatai, kai žmogus ir jo gyvenimas bus svarbiau nei
programa, planai, reitingai ir pan. Patyčios išnyks, kai savo dėmesį, atidumą,
rūpestingumą nustosim skirstyti pagal tai, kas yra savas, kas ne, kas vertas
mūsų dėmesio ir palankumo, o kas ne.
Patyčių pagrindinis
priešas yra atvirumas ir pažinimas. Kiekvienas iš mūsų yra toks, koks yra dėl
kažkokių priežasčių. Kol jų nesuprantam, tol galim tyčiotis. Kai pasigilinam,
kaip žmogus tapo toks, koks yra, tyčiotis paprastai nebesinori. Kartais belieka
stebėtis žmogaus neišmanymu, žioplumu, apsileidimu. Kartais tenka kartu
paverkti dėl patirtų gyvenime negandų ir sunkumų. Kartais pasidžiaugti
patirtimi. Bet visada kito pažinimas atveda prie geresnio supratimo ir geresnio
ryšio.
Patyčių nebeliks, kai išsilavinimo galimybes naudosim ne pažymiams
ir rezultatams pasiekti, o formuoti žmogų su plačiomis pažiūromis, atvirumu
kitoniškumui, naujovėms, kritiniu mąstymu, kūrybišką ir priimantį, pažįstantį
save ir pasaulį, kitus žmones ir gamtos dėsnius, pagarbų ir besidomintį.
Patyčios išnyks, kai imsim suprasti, kad ne taip svarbu, ką turi ar ko neturi,
žymiai svarbiau, ką su tuo darai – puikuojiesi ar panaudoji turimas gėrybes
augimui ir auginimui.
Todėl, kad patyčios išnyktų iš mūsų gyvenimų,
svarbiausia pradėti nuo savęs. Kiek esam pasiryžę pagarbiai elgtis su
kiekvienu, kad ir pačiu mažiausiu, pajausti jo jausmus, paliūdėti ar
pasidžiaugti kartu, išklausyti norus ir svajones, priimti pasirinkimus ir
saviraiškos formas? Kiek esam pasiryžę nustoti puikuotis tuo, ką turime ir
daugiau mąstyti apie tai, kaip kalbam, būnam ir elgiamės su kitais, kaip
padedam sau ir kitiems augti? Tai kada patyčios išnyks iš mūsų gyvenimo?