Vaiko psichologijos centras

Ko aš mokau savo vaikus arba gyvenimas su mama psichologe

Kalbant apie vaikų auklėjimą ir santykius su vaikais nebeapsieinama be aiškinimo apie ribų braižymą. Tėvai turi nustatyti vaikams aiškias ribas – tai vienas pagrindinių psichologų postulatų. Tačiau brėždami vaikams ribas tėvai tarsi atsistoja tarp vaikų ir pasaulio. Čia esi tu, čia tavo riba, kurią nubrėžiau aš ir nedrįsk jos peržengti. Vaikų gyvenimo prasmė yra bandyti peržengti ribas, nes jie yra naujojo pasaulio atradėjai, tyrinėtojai ir maištautojai. Ir kai tėvai verčiami atsistoti tarp vaikų ir pasaulio, pirmiausiai nukenčia ryšys tarp tėvų ir vaikų. Vaikai siekia ribas patikrinti, tėvai neleidžia. Kyla susipirešinimas. Vaikų isterijos. Raidos krizės. Kartų nesutarimai. Galima vadinti tai, kaip norim. Tačiau esmė jų viena – suaugusieji nespėja augti paskui vaikus, vaikai maištauja ir kyla nesusikalbėjimas.

Tačiau negi galima gyventi be ribų? Ne, nes net ir atrodytų išplaukusios medūzos turi ribas, net didžiausias rūkas kažkur baigiasi. Pats pasaulis, mes patys, visa kas turi ribas. Mūsų, tėvų, didysis darbas – parodyti vaikams tas ribas ir papasakoti, kaip su jomis elgtis. O juk ir ribos yra skirtingos. Visas ribas svarbu gerbti. Vienas galima išbandyti. Kitas kažkada, kai būsi pakankamai tikras savo jėgomis – peržengti. Kitų ribų laikomės dėl bendro susitarimo – jas lengva peržengti, bet tuomet bus ne taip gerai gyventi kartu. Dar kitos ribos yra kietos, jos keršyja jas peržengusiems. Ribų nepaisymas turi savo kainą – tai ir užsibaigusi mamos kantrybė, ir piktas draugas, ir nubrozdintas kelis. Mūsų vaikams svarbu išmokti gyventi pasaulio ribose, mokėti jas įvertinti, suprasti, ką su jomis daryti.

Apie ribas ir pasaulį geriausiai perduodam vaikams su jais kalbėdamiesi. Ne moralizuodami, ne mokydami apie gyvenimą, bet pasakodami apie pasaulį, jo paslaptis ir įdomybes jiems suprantama kalba. Aš esu psichologė ir man svarbu, kad mano vaikai suprastų apie save, apie bendravimą su kitais žmonėmis, apie žmonių elgesį, mintis ir jausmus, kaip šie veikia vienas kitą. Ir aš apie tai jiems pasakoju, kai tik randu progos. Čia dalinuosi pagrindiniais principais, ką bandau perduoti savo vaikams. Gal ir jums pravers. Tačiau to neužteks. Kiekvienam smalsiam tėčiui ir mamai rekomenduočiau perskaityti gerą psichologijos vadovėlį, pvz., D.Myers Psichologij,) ir karts nuo karto apie savo atradimus papasakoti vaikams, nes vadovėliai parašyti paprastai, bet juose tiek daug įdomių dalykų. Taip ir patys daugiau žinosim, ir galim užauginti raštingesnę kartą, kuri daugiau supras ir geriau žinos, kaip elgtis.

Toliau keletas apibendrinimų iš gyvenimo su vaikais –psichologijos žinios, kuriomis verta su jais pasidalinti.

Apie jausmus. Visi jausmai yra svarbūs ir rekalingi. Jie padeda supasti apie mūsų ryšį su pasauliu, kitais žmonėmis. Jausmai, emocijos paveikia mūsų elgesį, tačiau net ir būdamas(-a) bjaurios nuotaikos gali elgtis draugiškai. Blogi jausmai nepateisina bjauraus elgesio. Atsižvelk į jausmus. Tačiau atmink, kad tu esi jų šeimininkas(-ė). Jausmus svarbu pavadinti, suprasti, tuomet jie turės mažiau galios tau.  

Apie mintis. Tau kyla visokių minčių. Atrodo, kad jos gyvena savo gyvenimą. Tačiau iš tiesų tu gali jas valdyti – sustabdyti, pakeisti. Iš minčių kyla tavo jausmai. Mes visi turim kitokias mintis apie tuos pačius dalykus. Svajonės – pačios geriausios mintys. Norai – jie pildosi, nebūtinai tuoj pat, todėl svarbu juos žinoti.

Apie save. Tu turi gerų pagalbininkų, kurie tau gali padėti – tai tavo kūnas, jausmai ir tavo mąstymas. Jie gali padėti apsispręsti, jais gali pasitikėti. Rūpinkis jais, saugok juos ir naudokis jais. Venk žiaurių vaizdų, garsų, prasto maisto, blogos draugijos, blogų patirčių –vėliau gali būti sunku ar net neįmanoma atitaisyti. Judesys, džiaugsmas ir tas „aha“ momentas – tai smagiausia, ką gali patirti. Palaikyk ryšį su savim – su savim draugausi ilgiausiai.

Apie kitus. Nėra didesnio stebuklo už gyvybę. Tai nepakeičiama. Visi žmonės skirtingi ir vertingi savo mintimis, jausmais, supratimais – kiekvienas žmogus kaip atskiras pasaulis. Kartais dėl to susipykstame, kartais gauname dovanų – pamatyti nuostabų kito žmogaus pasaulį. Blogai elgiasi žmonės dėl to, kad nežino, kaip turėtų arba dėl to, kad yra/buvo labai nelaimingi, jiems ko nors trūksta. Jiems reikia vienokios ar kitokios pagalbos.

Apie santykius. Mus palaiko ryšys – su savim, su kitais. Išlaikyk jį. Tai gyvenimo dovana ir būtinybė. Parodyk sau, kad džiaugiesi savimi, kitiems – kad džiaugiesi jais. Mandagumas visuomet apsimoka, jis užkrečiamas. Šypsena – geriausia, kas gali žmogui nutikti. Santykių būna visokių, tie patys santykiai gali banguoti. Tu pats/pati kuri savo ryšius su kitais.

Apie žodžius. Tavo žodžiai turi labai daug galios. Tu gali pasakyti, ko mes nematom – kaip jautiesi, ko nori, kas tau rūpi. Stebuklingų galių turi tokie paprasti žodžiai, kaip labas, ačiū, prašau, atsiprašau, atleidžiu, myliu. Jų galia yra didžiulė. Net jei pasakai juos mintyse. Sunkių žodžių geriau atsisakyti, net mintyse. Jie daug sveria. Kalbėdamas(-a) tu gali sukurti ryšį. Tačiau klausyti ir girdėti kitus yra net vertingiau nei kalbėti.

Apie gerumą. Geru žmogum būti apsimoka, nors kartais gali atrodyti, kad netinkamai elgdamiesi pasiekiam daugiau. Gal ir taip, bet trumpam. Gerumu pasieksi daugiau ir tai išliks ilgiau. Kaip šauksi, taip atsilieps – tavo gerumas net tau nežinant atsisuks tau atgal. Kaip, deja, ir netikęs elgesys. Blogai elgdamasis labiausiai kenki sau. Gerai elgtis smagu.

Apie ribas. Pasaulis turi ribas, jų peržengimas turi savas pasėkmes. Mamos kantrybė išsenka ir mama ima šaukti. Jei prisilieti prie karšto – nudegi. Jei staigiai išleki į gatvę – vairuotojas gali nepastebėti. Todėl geriau tų ribų klausytis, jas matyti. Matyk kitus žmones, jų jausmus, matyk pasaulio galimybes ir pavojus. Tavo kūnas, jausmai ir mąstymas padės tau tai įvertinti. Be to gali padėti kiti žmonės – jie turi išminties ir gali padėti susigaudyti.

Apie mokymąsi. Tu daug ko nemoki. Taip. Dar nemoki. Ir šis žinojimas yra geriausia paskata išmokti. Nes gali išmokti tiek daug nuostabių dalykų. Jie gali suteikti džiaugsmo, praversti gyvenime ar pelnyti tau įdomią veiklą. Pažinimo džiaugsmas yra vienas stipriausių, jis gali atvesti į nepažintas vietas, gali padėti suprasti apie save tai, ko nebūtum pagalvojęs. Žinoti naudinga.

Apie pastangas ir klaidas. Stengtis apsimoka. Ypač verta stengtis dėl to, kas svarbu. Nes kitaip gali būti liūdna, kad kažko nepadarai, graužti kaltė ar gėda, gali kilti pyktis. Pastangos veda prie geresnių pasekmių. Net jei ir suklysti – klaidos yra geras mokytojas. Nesužinotumėm, kaip yra gerai, jei nedarytumėm klaidų. Visi mes darom klaidų. Svarbu sau atleisti, pasimokyti ir žiūrėti pirmyn – kaip kitąkart padaryti geriau.

Apie pasaulio dėsnius. Viskas praeina, bet ne viskas pasimiršta. Skaudus žodis gali išlikti ilgiau nei skaudus smūgis. Kai džiaugiesi tuo, ką turi, gerų dalykų daugėja. Išnaudoki galimybes – jos yra tavo proga pažinti, suprasti, atrasti – tu pats kuri savo gyvenimą. Kiekvienas veiksmas turi ir savo rezultatą – rinkdamasis veiksmą gali pasirinkti ir rezultatą, todėl geriau yra pagalvoti prieš darant. Laimė gyvena tavyje – kokią ją susikursi?

Su geriausiais linkėjimais auginant šią nuostabią smalsią ir jausmingą kartą

Psichologė Monika Skerytė-Kazlauskienė

Puslapyje skelbiami tekstai yra VšĮ Vaiko psichologijos centras kūrybinė nuosavybė.