ryšiui
- Kaip išmokome vaikus nežiūrėti į akis
TaÄiau kartais gyvenimo stebÄ—jimas parodo, kad reikia pajudinti, pasakyti: ei, žiÅ«rÄ—kit, kas vyksta, ar mes to norim, ar to siekiam, ar mums tai tik netyÄia pavyksta. GyvenimiÅ¡ki pastebÄ—jimai privertÄ— susimÄ…styti. Ar pastebÄ—jot, kad vaikai sveikindamiesi žiÅ«ri į lubas, grindis, bet ne į akis? Kyla klausimas, kas atsitiko su mÅ«sų visuomene, kaip mes tokio elgesio iÅ¡mokom?
- Vaikų auginimo gairės
Tai tarsi ta instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis.
- Kad darbas netaptų vilku
Maži vaikai nuo metų iki trijų įsitraukia į įvairias veiklas, noriai prisideda prie bet ko, kÄ… veikia suaugÄ™. TaÄiau vÄ—liau pastebim, kad vien žodis "darbas" ima kelti blogas asociacijas, vaikai baidosi veiklų, kurias mÅ«sų, suaugusiųjų nuomone, jie turÄ—tų atlikti nesiaikÅ¡tydami. Kaip tai atsitinka? Ar dar galim kÄ… nors pakeisti?
- Tėvų baimės ir kaip jas įveikti
BaimÄ—s jausmas yra labai naudingas žmogui. Jis apsaugo nuo žalingo, netinkamo elgesio, pavojingų situacijų, įgalina mus iÅ¡likti gyviems ir sveikiems. TaÄiau baimÄ— gali bÅ«ti ir stabdanti, žlugdanti įdomias naujas veiklas, neiÅ¡bandytus elgesio bÅ«dus, griaunanti vidinÄ™ ramybÄ™. KeisÄiausia tai, kad smarkiai sumažėjus realių pavojų, atrodo, kad žmonÄ—ms vis tiek iÅ¡lieka poreikis bijoti ir jie vieni kitų padedami susikuria dalykų, kurių bijosi. PakalbÄ—kim apie tÄ—vų baimes. TÄ—vai yra pažeidžiama visuomenÄ—s grupÄ— – jie atsakingi ne tik už save, bet už fiziÅ¡kai silpnesnius visuomenÄ—s atstovus – savo vaikus. TodÄ—l tÄ—vai natÅ«raliai jauÄia nemažai baimių dÄ—l vaikų iÅ¡gyvenimo, bet ir yra palaikomi bijoti dar begalÄ—s keistų dalykų.
- Žaidimus įkvepianti veikla
Vis daugiau pedagogų, vaikų darželių auklÄ—tojų, tÄ—vų kalba apie tai, kad vaikai Å¡iais laikais nebežaidžia. Ar taip gali bÅ«ti, juk žaidimas – įprasta vaiko veikla, kas turÄ—tų atsitikti, kad vaikai nustotų žaisti? Juk suaugÄ™ irgi deda daug pastangų, kad sugalvotų kuo įdomesnių žaidimų vaikams, kad visas vaikų lavinimas bÅ«tų kaip žaidimas. Pasirodo, suaugusiųjų perdÄ—ta kontrolÄ—, Å¡iuolaikinÄ—s technologijos televizorių, kompiuterių bei telefonų ar planÅ¡eÄių pavidalu, didelis noras kuo geriau iÅ¡lavinti vaikus, beveik pražudÄ— laisvÄ… nevadovaujamÄ… vaidmeninį žaidimÄ…, kuris yra tikrasis vaikų žaidimas, neÅ¡antis didžiÄ…jÄ… naudÄ… vaikams. Jei vaikams nurodyti, kaip ir kÄ… žaisti – taip, vaikai vis dar žaidžia. Bet jei vaikai paliekami laisvai užsiimti, lieka tik chaosas, kurį kuo greiÄiau norisi suvaldyti pasiÅ«lant struktÅ«ruotos, aiÅ¡kios veiklos.
Kaip iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ Å¡io užburto rato, kuo siejasi mÅ«sų, tÄ—vų, veiklos ir vaikų žaidimas - naujame straipsnyje apie žaidimus. Laisvas, vaidmeninis, nevadovaujamas žaidimas – tai pats geriausias vaikų lavinimas iki pat mokyklos. TaÄiau Å¡iais paradoksų laikais suaugusiems tenka pasistengti, kad vaikai žaistų. Gerų atradimų.
- Kaip rasti bendrÄ… kalbÄ… su vaiku
Kiek žodžių per dienÄ… pasakom savo vaikui? Ar apsiribojam liepiamosiomis komandomis - „ateik Äia“, „paimk“, „padÄ—k“, nelipk“, „negalima“, „valgyk“, ar kalbam daug, pasakodami apie gyvenimÄ…, save ir patį vaikÄ…, klausdami vaiko nuomonÄ—s? Tyrimai rodo, kad geriau pasisekÄ— tiems vaikams, kurių tÄ—vai kalba daugiau su vaikais. Apie bendravimo su vaikais svarbÄ… visais gyvenimo tarpsniais.
- Sekti paskui vaikÄ…
„KÄ… veiki?“ – „Nieko“. Suaugusius dažnai pykdo toks atsakymas. Kaip galima nieko neveikti, kai reikia padaryti tiek daug? Mes, suaugÄ™, jau perpratome ypatingÄ… laiko savybÄ™ – bÄ—gti ir nubÄ—gti, nepaliekant galimybÄ—s sugrįžti. TodÄ—l dažnai sakom – greiÄiau, greiÄiau, bÄ—gam ten, o po to ten, skubam, nes nepadarysim, nespÄ—sim, pavÄ—luosim. NespÄ—sim nudirbti, uždirbti, pasirÅ«pinti, sutvarkyti. TaÄiau, jei leistume vadovauti vaikams, turbÅ«t jie sakytų – lÄ—Äiau, lÄ—Äiau, nes prabÄ—gsim ir nepastebÄ—sim, nepatirsim, neiÅ¡gyvensim, prarasim. Juk vaikams neužtenka iÅ¡girsti, pamatyti, jiems reikia patirti, paÄiupinÄ—ti, įsijausti ir iÅ¡gyventi. Vaikai pasaulį iÅ¡gyvena kitaip. Ir dÄ—l to kartais vaikams svarbiausia yra nieko neveikti. Ar tiksliau – tiesiog bÅ«ti vaikais... Stebint gyvenimÄ…, tyrinÄ—jant savo kÅ«nÄ… ir jo galimybes, bÅ«nant Äia ir dabar. KvieÄiam padaryti eksperimentÄ… ir pabÅ«ti su savo vaiku vaiko ritmu. Sustabdyti suaugusiųjų bÄ—gantį laikÄ… ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis.
- Vaikams svarbu jausti, kad jie gali kontroliuoti savo gyvenimÄ…
TyrÄ—jai skambina pavojaus varpais, kad pastaruoju metu jaunuoliai jauÄiasi negalintys kontroliuoti savo gyvenimo, kad kažkas kitas už juos tai padaro. DÄ—l to daugÄ—ja depresijos, nerimastingumo, toks kontrolÄ—s atidavimas kitiems turi sÄ…sajų ir su savižudybÄ—mis.
Siekdami kuo geriau sutvarkyti savo vaikų gyvenimus neretai ir persistengiam - imam labai daug juos kontroliuoti, kad tik viskas būtų gerai. Iš to persistengimo pamirštam, kaip svarbu jaustis savo gyvenimo šeimininkais.
- Vaiko nelaimingumas pasireiškia netinkamu elgesiu
Jei tik įmanoma - apkabinkime, parodykime meilÄ™ netinkamai besielgianÄiam vaikui. Vaiko netinkamas elgesys rodo jo nelaimingumÄ….
- Kai reikia nuraminti...
Kai svarbu nuraminti vaikus po ilgos ir nebūtinai sėkmingos dienos, kai norisi patikinti, kad vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, tinka pakalbėti apie paprastus dalykus. Pavyzdžiui, kas vaikui patinka.